Eurofound korespondentų tinklas – Lietuva (2023-2026)
Projekto vadovas: dr. Inga Blažienė
Laikotarpis: 2022 03 01 – 2026 02 28
NR. 22-3030-17
Pavadinimas EN kalba: Network of Eurofound Correspondents – Lithuania
Santrauka: Eurofound korespondentų tinklas yra ES institucijos – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo – inicijuotas ir finansuojamas projektas. Projekto tikslas – teikti informaciją, svarbią ES vykstančioms diskusijoms, pasitelkiant nacionalinių ekspertų tinklą. Pagrindinė korespondentų užduotis yra rinkti, analizuoti ir teikti susistemintą informaciją apie šalyje vykstančius procesus, naudojant tiek nacionalinio lygmens statistinius duomenis, tiek tyrimų rezultatus. Eurofound korespondentai teikia informaciją apie šalyje vykstančius procesus, pokyčius, vykdomą politiką, esamas praktikas bei procesų reglamentavimą darbo santykių, darbo sąlygų, užimtumo ir darbo rinkos bei socialinės politikos srityse, taip įgalindami Eurofound atlikti palyginamuosius vertinimus remiantis unikalia nacionaline ekspertine informacija.
DEFEN-CE: Socialinio dialogo vaidmuo apsaugant pažeidžiamas darbuotojų grupes post-kovidinėje darbo rinkoje (2022-2023)
Projekto vadovas: dr. Inga Blažienė
Laikotarpis: 2022 03 14 – 2023 11 30
NR. VS/2021/0196
Pavadinimas EN kalba: DEFEN-CE: Social Dialogue in Defence of Vulnerable Groups in Post-COVID-19 Labour Markets
Santrauka: Projektu siekiama įvertinti, kokį vaidmenį atlieka socialinis dialogas sprendžiant pažeidžiamų grupių užimtumo ir socialinės apsaugos klausimus COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu (tyrime vertinami 2020-2022 metai). Įgyvendinant projektą taikomi įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai ES ir nacionaliniame lygmenyje. Projekto vadovaujantis partneris – Helsinkio universitetas (Suomija), partneriai – Centrinės Europos darbo studijų institutas (Slovakija), Stokholmo universitetas (Švedija), Duisburgo-Eseno universitetas (Vokietija), Fondazione ADAPT (Italija), Belgrado universitetas (Serbija).
BFORE: Derybos siekiant lygybės – kolektyvinių derybų sistemų stiprinimas siekiant teisingų atlyginimų ir nelygybės mažinimo Europoje (2022-2023)
Projekto vadovas: dr. Inga Blažienė
Laikotarpis: 2022 05 02 – 2023 09 30
NR. VS/2021/0209
Pavadinimas EN kalba: BFORE – Bargaining for Equality – Strengthening collective bargaining systems to ensure fair wages and address income inequality in Europe
Santrauka: Projektu siekiama identifikuoti ir įvertinti Europos šalyse vykstančias kolektyvines derybas, kurios daro teigiamą poveikį pajamų nelygybei ir užtikrina teisingą atlygį visiems darbuotojams. Projekte nagrinėjama minimalaus darbo užmokesčio, darbo užmokesčio nustatymo praktikų, kolektyvinių derybų ir nelygybės sąveika, įvertinant pastarojo laikotarpio tendencijas bei socialinių partnerių iniciatyvas. BFORE tiria, kokios kolektyvinės sutartys yra pasirašomos ir kokią įtaką esamos kolektyvinių derybų praktikos ir strategijos daro darbuotojų pajamoms. Ypatingas dėmesys skiriamas sektorinių ir įmonių lygmens kolektyvinių derybų tarpusavio santykiui bei žemiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų segmentui. Vadovaujantis projekto partneris – KU Leuven (Belgija), partneriai – Europos politikos studijų centras (Belgija), Fundación 1º de Mayo (Ispanija), Ekonominių tyrimų darbo institutas (Suomija), Viešųjų finansų institutas (Kroatija); asocijuotas partneris – Europos profesinių sąjungų institutas.
Jaunimo politikos vertinimas / „Youth Wiki Tool” Nr. 101048624, 101079785 (2015–2027).
Projekto vadovas: prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
Laikotarpis: 2015-04-01 – 2027-12-31
NR. 101048624, 101079785. įgyvendinamas pagal ERASMUS+ programą.
Pavadinimas EN kalba: „Youth Wiki Tool”
Santrauka:
Tikslas – plėtoti įrodymais grįstą politiką ir bendradarbiavimą jaunimo srityje, pateikiant naujausią informaciją apie Europos šalių jaunimo politiką Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje (2019–2027) įgyvendinant ES jaunimo strategiją.
Nacionalinis korespondentas pagal Europos Komisijos nustatytus reikalavimus nuolat teikia ir atnaujina informaciją apie jaunimo politiką Lietuvoje, analizuoja ir apibendrina informaciją apie Lietuvos teisės aktus, programas, vykdomas reformas ar pakeitimus, gerųjų praktikų pavyzdžius, jų vertinimus, stebėsenos sistemas ir tyrimus jaunimo srityje. Plačiau žiūrėti: https://national-policies.eacea.ec.europa.eu/youthwiki
Naujienlaiškis. Jaunimo politikos klausimais 2023.
Naujienlaiškis. Jaunimas ir Ukraina.
Naujienlaiškis. Jaunimo psichikos sveikata.
2015 m.
International Project Youth Wiki Tool (No. 570922-EPP-1-2015-1-LT-EPPKA3-YTH-WIKI). Erasmus+: Prospective Initiatives, Policy Networks, Programme and Linguistic Support. Youth Wiki National Correspondent.
Jaunimo situacijos ir politikos X srityje vertinimas.
Prioritetinės veiklos, vertinimo sritys:
Bendra jaunimo politikos apžvalga
Savanorystė
Įgyvendinimo laikotarpis: 2015-10-15-2016-04-30
Projekto vadovė, nacionalinė korespondentė Lietuvoje: prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
2016 m.
International Project Youth Wiki Tool (No. 577876-EPP-1-2016-1-LT-EPPKA3-YTH-WIKI). Erasmus+: Prospective Initiatives, Policy Networks, Programme and Linguistic Support. Youth Wiki National Correspondent.
Jaunimo situacijos ir politikos X srityje vertinimas.
Prioritetinės veiklos:
Jaunimo dalyvavimas
Socialinė įtrauktis
Įgyvendinimo laikotarpis: 2016-05-01-2016-12-31
Projekto vadovė, nacionalinė korespondentė Lietuvoje: prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
(BRIDGE) Sąžiningumo aukštajame moksle, versle ir visuomenėje vientisumo kūrimas (2020-2023)
Projekto vadovas: dr. Sandra Krutulienė nuo 2022 kovo mėn.
Laikotarpis: 2020-11-03-2023-08-31
NR. 2020-1-SE01-KA203-077973
Finansavimo šaltinis: Erasmus+ programos veiksmas “Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais”.
Projekto kordinatorius: Upsalos universitetas, Švedija
Pavadinimas EN kalba: Bridging Integrity in Higher Education, Business and Society (BRIDGE)
Projekto partneriai: Mendelio universitetas, Čekijos Respublika.;
Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, Lietuva;
Pietryčių Europos universitetas, Šiaurės Makedonija;
Chersono valstybinis technikos universitetas, Ukraina;
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva
Projekto tikslas: sukurti sąžiningumo tarpsektorinį vientisumą gilinant supratimą apie sąžiningumą aukštajame moksle, versle ir visuomenėje ir suteikiant atitinkamų įgūdžių veikti pagal akademinės etikos vertybes.
Jaunimo užimtumas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje visuomenės senėjimo kontekste (S-GEV-20-8) (2020–2022).
Projekto vadovas: prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
Laikotarpis: 2020-04-01 – 2021-12-31
NR. S-GEV-20-8, vykdomas pagal LMT prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“.
Pavadinimas EN kalba: „Youth labour force participation in elderly care sector addressing population ageing“
Santrauka:
Šalyje mažėja bendras gyventojų skaičius, visuomenė sensta, poreikis globai labai sparčiai auga, tačiau globos sektoriaus darbo jėga taip pat sensta, jaunimas nenori dirbti šiame sektoriuje, kyla sektoriaus aprūpinimo darbuotojais problema. Iki šių dienų pagyvenusių žmonių globa išimtinai yra labiau vyresnio amžiaus asmenų ir labiau moterų darbo sritis? Ši situacija verčia kelti klausimus: a) kaip pritraukti, išlaikyti jaunimą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje? ir b) ar įmanoma/ kokias keliais spręsti šio sektoriaus darbo jėgos feminizacijos problemą?
Projekto tikslas – įvertinti jaunimo užimtumo pagyvenusių žmonių globos sektoriuje situaciją bei perspektyvas Lietuvoje ir parengti rekomendacijas socialinių paslaugų plėtros bei jaunimo užimtumo šiame sektoriuje politikos tobulinimui.
Projekto rezultatai atkreips visuomenės dėmesį į šią problemą ir tikimės padės didinti jaunimo užimtumą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, tokiu būdu ne tik gerinant šio sektoriaus darbo rinkos struktūrą, bet ir didinant visuomenės kartų solidarumą, sprendžiant sektoriaus feminizacijos problemą.
X tarptautinės mokslinės konferencijos „Socialinės gerovė tarpdisciplininiu požiūriu: įgalinimas, lygybė, įtrauktis“ pranešimo „Jaunimo užimtumas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje: požiūris, galimybės ir iššūkiai“ medžiaga.
Subalansuotų Užimtumo tarnybos rodiklių nustatymas, detalizavimas ir aprašymas (2021-2022).
Projekto vadovas: dr. Julija Moskvina
Laikotarpis: 2021 11 – 2022 01
NR.
Pavadinimas EN kalba: Determination, detailing, and description of the balanced indicators of the Lithuanian Employment Service
Santrauka: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- UŽT) subalansuotų rodiklių sistema yra laikoma kertiniu veiklos valdymo įrankiu, leidžiančiu, pasitelkus skirtingus efektyvumo rodiklius, kontroliuoti strategijos įgyvendinimą ir pasiekti organizacijos strateginius tikslus. Ši matavimo sistema yra susieta su strateginėmis iniciatyvomis ir skirta neleisti kasdieninei UŽT veiklai nukrypti nuo strateginių tikslų bei gerinti vidaus komunikaciją, teikiamų darbo rinkos paslaugų ir priemonių kokybę. UŽT numačius tobulinti taikomą subalansuotų rodiklių sistemą, Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto tyrėjų grupė įgyvendino UŽT Klientų aptarnavimo departamentų (toliau- KAD) ir klientų aptarnavimo skyrių (toliau – KAS) rodiklių, kurie atspindi veiklos apimtis ir sudaro sąlygas pamatuoti veiklos rezultatyvumą, analizę. Analizės pagrindu buvo sudarytas rodiklių rinkinys ir parengta jų naudojimo metodika. Remiantis istoriniais statistiniais duomenimis buvo atlikta KAD ir KAS taikytino rodiklių prognozė 2022 m.
Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socioekonominiai veiksniai Lietuvoje, sut. Nr. S-MIP-22-42 (2022-2024)
Projekto vadovas: dr. Rūta Brazienė
Laikotarpis: 2022 04 01 – 2024 10 31
NR. S- 22-42
Pavadinimas EN kalba:
Santrauka:
COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės (S-COV-20-26) (2020).
Projekto vadovas: Dr. Diana Janušauskienė
Laikotarpis: 2020-07-01 – 2020-12-31
NR. S-COV-20-26) vykdomas pagal LMT remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai
Pavadinimas EN kalba: Implications of COVID-19 for the Human Security: Challenges and New Opportunities
Santrauka:
Projektas remiasi po Šaltojo karo susiformavusia žmogaus saugumo (Human Security) koncepcija, kurios esmė – tirti individui kylančias saugumo grėsmes plačiame grėsmių kontekste, individą laikant centriniu saugumo objektu. Šiuolaikinės grėsmės vis mažiau yra siejamos su lengvai identifikuojamais priešais ir žmonės nebūtinai yra saugūs gyvendami saugioje valstybėje. Viena iš tokių naujų grėsmių yra pasaulinės užkrečiamų ligų pandemijos, kurių pasekmių analizė ir yra šio projekto tyrimo objektas.
Projekto tikslas – įvertinti galimas COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomo karantino režimo teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui, ypatingą dėmesį skiriant kasdienio gyvenimo praktikoms, užimtumo ir darbinės veiklos pokyčiams bei demokratijos kokybei.
Projekto metu bus atliktos dvi reprezentatyvios gyventojų apklausos ir 20 kokybinių interviu serija. Surinktų empirinių duomenų pagrindu bus suformuluoti galimi socialinių pokyčių scenarijai ir pasiūlyti būdai, kaip galima būtų sušvelninti neigiamas pandemijos ir karantino pasekmes ir išnaudoti atsiradusias naujas galimybes.
Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės COVID-19 pandemijos kontekste (S-COV-20-64) (2020).
Projekto vadovas: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
Laikotarpis: 2020-06-25 – 2020-12-3
NR. Nr. S-COV-20-64, vykdomas pagal LMT remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“
Pavadinimas EN kalba: Changes in the Lithuanian labour market and measures to overcome negative consequences in the context of COVID-19 pandemic
Santrauka:
Nuolatiniai verslo aplinkos pokyčiai turi tiesioginį poveikį darbo rinkai, kuri turi ne tik prisitaikyti prie keliamų reikalavimų, bet ir suformuoti neigiamų padarinių netekusiems darbo ir užimtiesiems švelninimo bei jų proaktyvaus elgesio darbo rinkoje skatinimo ir palaikymo priemonių sistemą. Užimtumas yra viena labiausiai COVID-19 paveiktų sričių, ir mažai tikėtina, kad įmonės greitai ir pilnai atgaivins visas tas darbo vietas, kuriose veikla, nors ir laikinai, bet buvo sustabdyta.
Projekto tikslas – kompleksiškai įvertinti ekonominius, socialinius ir psichologinius pokyčių užimtumo sferoje aspektus ir parengti nedarbo prevencijos, psichologinių įtampų valdymo, proaktyvaus elgesio ir saugumo darbo rinkoje bei užimtumo didinimo rekomendacijas trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje pokriziniu laikotarpiu.
Projekto metu, parengus ekonominės, socialinės ir psichologinės situacijos užimtumo srityje vertinimo modelį, išanalizavus užsienio šalių gerąją praktiką, atliktus tikslinius empirinius tyrimus, bus išnagrinėti netekusių darbo ir dirbančiųjų lūkesčiai dėl ateities perspektyvų pokrizinėje darbo rinkoje, parengtos nedarbo prevencijos, neigiamų padarinių švelninimo ir pusiausvyros darbo rinkoje išlaikymo ilgalaikėje perspektyvoje priemonės bei rekomendacijos valstybės valdymo institucijoms.
Rekomendacijos, parengtos įgyvendinant mokslinį projektą ,,Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės COVID-19 pandemijos kontekste“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos
Nuolatinės ir specialiosios informacijos teikimo paslaugos – Nacionalinių ir ES lygmens korespondentų tinklas (2018–2022).
Projekto vadovas: dr. Inga Blažienė, dr. Rasa Miežienė
Laikotarpis: 2018-03-01 – 2022-02-28
NR. 18-3030-17
Pavadinimas EN kalba: Scheduled and on-request reporting services – Network of Correspondents – National and EU-level
Santrauka: Eurofound korespondentų tinklas yra Europos Sąjungos institucijos – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo – inicijuotas ir finansuojamas projektas. Projekto tikslas – teikti informaciją, svarbią ES vykstančioms diskusijoms, pasitelkiant nacionalinių ekspertų tinklą. Pagrindinė korespondentų užduotis yra rinkti, analizuoti ir teikti susistemintą informaciją apie šalyje vykstančius procesus, naudojant tiek nacionalinio lygmens statistinius duomenis, tiek tyrimų rezultatus. Eurofound korespondentai teikia informaciją apie šalyje vykstančius procesus, pokyčius, vykdomą politiką, esamas praktikas bei procesų reglamentavimą darbo santykių, darbo sąlygų, užimtumo ir darbo rinkos bei socialinės politikos srityse, taip įgalindami Eurofound atlikti palyginamuosius vertinimus remiantis unikalia nacionaline ekspertine informacija.
BreakBack: Inovatyvių paslaugų poveikio profesinių sąjungų narystei ir kolektyviniams darbo santykiams tyrimas. 2019-05-13 Nr. VS/2019/0079 (2019–2021).
Projekto vadovas: dr. Inga Blažienė
Laikotarpis: 2019 03-01 – 2021 11 30
NR. VS/2019/0079
Pavadinimas EN kalba: BreakBack: The impact of unionisation through innovative service provision on union membership and industrial relations.
Santrauka: Projekto tikslas – įvertinti kaip profesinės sąjungos reaguoja į darbo santykių individualizaciją ir kokią įtaką daro jų teikiamos paslaugos profesinių sąjungų narystei. Projekte buvo analizuojamos profesinių sąjungų teikiamos paslaugos kaip specifinė strategija, kuria siekiama pritraukti daugiau narių, atgaivinti pačias profesines sąjungas bei padidinti jų vaidmenį, orientuojantis į mažiausiai darbo rinkoje apsaugotas darbuotojų grupes. Projekto vadovaujantis partneris –Italijos profesinių sąjungų mokymo centras CISL, partneriai – Autonominis Barselonos universitetas (Ispanija), Florencijos universitetas (Italija), Kopenhagos universitetas (Danija), DIESIS (Belgija).
Artus-CEE Profesinių sąjungų strategijų artikuliacija siekiant socialinių standartų konvergencijos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje – CRE šalių balsas, 2019-03-01 Nr. VS/2019/0070 (2019–2021).
Projekto vadovas: prof. dr. Boguslavas Gruževskis
Laikotarpis: 2019-03-01 – 2021-02-28
NR. VS/2019/0070 (2019–2021), finansavimo šaltinis – Lenkijos viešųjų reikalų institutas.
Pavadinimas EN kalba: Artus-CEE – Articuliation of the Trade Unions’ Strategies on upward convergence of social standards in the enlarged European Union – voice of CEE countries.
Santrauka: Pagrindinis projekto tikslas – atskleisti profesinių sąjungų galimybes paskatinti socialinių standartų konvergenciją ES šalyse įvertinant skirtingas kolektyvinių darbo santykių sistemas bei skirtingas CRE šalių profesinių sąjungų galimybes Europos socialiniame dialoge. Siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinant projektą buvo analizuojamos skirtingų ES šalių ir skirtingo lygmens profesinių sąjungų nuostatos dėl Europos socialinio modelio įgyvendinimo. Projekto vadovaujantis partneris – Lenkijos viešųjų reikalų institutas, partneriai – Liublijanos universitetas (Slovėnija), Centrinės Europos darbo studijų institutas, CELSI (Slovakija), Viešosios politikos institutas, IPP (Rumunija) and Ekonominės plėtros centras, CED (Bulgarija).
Vyresnio amžiaus žmonių gerovės konstravimas: įgalinimo politika, stebėsenos rodikliai ir vyresnio amžiaus balsas (DOTSUT-254; 09.3.3-LMT-K-712-01-0063) (2017-2021).
Projekto vadovas: dr. Jolanta Aidukaitė
Už projektą atsakingas asmuo – dr. Inga Blažienė.
Laikotarpis: 2017-2021
NR. DOTSUT-254; 09.3.3-LMT-K-712-01-0063. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas” 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą” veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus” lėšomis.
Pavadinimas EN kalba: Building the welfare of older people: empowerment policies, monitoring indicators, and older voice.
Santrauka:
Visuomenėje vis didėja vyresnio amžiaus (50+) žmonių proporcija, tačiau iki šiol jie nesulaukia pakankamo dėmesio, kai vertinama šalies gyventojų gerovė, svarstomos jos stiprinimo priemonės ir veiksmų pagrindimui renkami atitinkami empiriniai duomenys. Gyventojų demografinis senėjimas kelia iššūkius ne tik gerovės valstybės sistemų fiskaliniam stabilumui, bet ir efektyviam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime. Tad tampa aktualu išryškinti ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį užtikrinant gerovės valstybės tvarumą. Siekiant tobulinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, projekto tikslas yra teoriškai ir empiriškai ištirti, kai p politikų, praktikų ir individų lygmeniu konstruojama vyresnio amžiaus žmonių gerovės politika šiuolaikinėje visuomenėje, įvertinti esamą vyresnio amžiaus žmonių gerovės būklę ir pasiūlyti inovatyvius gerovės stebėsenos rodiklius.
Siekiant pagrindinio tikslo įgyvendinami šie uždaviniai:
1. Gerovės valstybės raidos ir demografinės kaitos (gyventojų senėjimo)sąsajų teorinis pagrindimas;gerovės valstybės modelių ir politikos priemonių analizė ir įvertinimas tiriamose šalyse išskiriant priemones, orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinių rizikų mažinimą ir jų įgalinimą apibrėžtose gyvenimo srityse.
2. Esamų vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių kritinis įvertinimas ir šiai dienai menkiau išplėtotų rodiklių konceptualus pagrindimas bei metodologinis aprobavimas, atitinkantis tarptautinius standartus.
Planuojama, jog tyrimas atskleis įvairių tipų gerovės valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Suomija) politikos veiksmingumą mažinant vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą bei didinant jų visavertį įsitraukimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Tyrimas pasiūlys esamos vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečius įtrauktinus rodiklius. Projektas prisidės prie mokslininkų, politikos formuotojų ir įgyvendintojų bendradarbiavimo stiprinimo.
Provision of information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2015-2018).
Projekto vadovas:
Laikotarpis:
NR.
Pavadinimas EN kalba:
Santrauka:
Santrauka
Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė (kartu su Vilniaus universitetu ir LSTC Socialinės gerovės institutu) (2015-2017).
Projekto vykdytojai: L. Žalimienė, Blažienė I., Junevičienė J., Miežienė R.
Laikotarpis: 2015 10 01 – 2017 04 30
NR.
Pavadinimas EN kalba:
Santrauka: Įgyvendinant projektą buvo siekiama įvertinti vyresnio amžiaus asmenų globos sektoriaus plėtros galimybes, siekiant pažvelgti į šį klausimą per dvigubą – paslaugų vartotojo ir paslaugų tiekėjo perspektyvą. Projekto metu atlikti empiriniai tyrimai ir gauti pagyvenusių Lietuvos gyventojų anketinės apklausos rezultatai, lankomosios priežiūros darbuotojų pateikti vertinimai bei neformalių globėjų nuomonė. Remiantis empirinių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad šalyje ypač svarbi pagalbos namuose paslaugų plėtra, apimanti tiek formalias globos namuose paslaugas, teikiamas valstybės bei savivaldybių institucijų, privačių ir NVO ūkio subjektų, tiek neformalių globėjų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad artimiausiu 10-20 metų laikotarpiu absoliuti dauguma būsimųjų pagyvenusių asmenų (dabartinių 50- 65 mečių) savo socialinės globos poreikių tenkinimą pirmiausia mato kaip artimųjų ir šeimos narių pagalbą (neformali globa). Vertinant šią situaciją iš darbo rinkos ir užimtumo perspektyvos, tai reiškia poreikį plėtoti mažiau apsaugotas ir kokybiškas darbo vietas bei ieškant lankstesnių užimtumo formų. Tuo tarpu dabartinė Lietuvos pagyvenusių žmonių globos sektoriaus infrastruktūros įvairovė bei plėtros dinamika iš esmės atspindi siekį plėsti formalų globos sektorių, o parama neformaliai globai neįgauna didesnių mąstų ir įvairesnių formų, ypač lyginant su daugeliu kitų ES šalių.Santrauka
Nuolatinės ir specialiosios informacijos teikimo paslaugos – Nacionalinių ir ES lygmens korespondentų tinklas (2014-2018).
Projekto vykdytojai: dr. Inga Blažienė, dr. Rasa Zabarauskaitė
Laikotarpis: 2014 03 01 – 2018 02 28
NR. 14-3030-17 ir Nr. 14-3030-46
Pavadinimas EN kalba: Provision of scheduled and on-request reporting services – Network of Correspondents – Lithuania.
Santrauka: Eurofound korespondentų tinklas yra Europos Sąjungos institucijos – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo – inicijuotas ir finansuojamas projektas. Projekto tikslas – teikti informaciją, svarbią ES vykstančioms diskusijoms, pasitelkiant nacionalinių ekspertų tinklą. Pagrindinė korespondentų užduotis yra rinkti, analizuoti ir teikti susistemintą informaciją apie šalyje vykstančius procesus, naudojant tiek nacionalinio lygmens statistinius duomenis, tiek tyrimų rezultatus. Eurofound korespondentai teikia informaciją apie šalyje vykstančius procesus, pokyčius, vykdomą politiką, esamas praktikas bei procesų reglamentavimą darbo santykių, darbo sąlygų, užimtumo ir darbo rinkos bei socialinės politikos srityse, taip įgalindami Eurofound atlikti palyginamuosius vertinimus remiantis unikalia nacionaline ekspertine informacija.